dienvagis

diẽnvagis, -ė smob. (1), dienvagỹs, -ė̃ (3^b) 1. kas dienomis vagia, vagilis: Diẽnvagis dabar mažas vagis Slnt. Toks diẽnvagelis buvo Slnt. 2. kas dienas vagia, tinginiauja: Jie buvo tokie tinginiai, dienvagiai, bastydavosi iš vienų namų į kitus ir plepėdavo rš. Toks dienvagỹs tas mūsų pusbernis Slm.